Datulės
Datulės buvo vertinamos nuo senovės ir galėjo kilti iš dabartinio Irako. Datulės buvo pagrindinis maistas ir pagrindinis pajamų šaltinis laistomose Šiaurės Afrikos ir Viduriniųjų Rytų dykumose. Ispanijos misionieriai XVIII ir XIX a. pradžioje nešė medį į Naująjį pasaulį. Datulinės palmės auginamos Kanarų salose, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, Pakistane, Indijoje, Meksikoje ir JAV Kalifornijos valstijoje.
Datulių galiojimo laikas yra ilgas, todėl daugelis veislių dažnai parduodamos vytintos arba perdirbtos. Džiovintose datulėse yra daugiau kaip 50% cukraus pagal svorį ir jose yra apie 2% baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų. Kitos datulių rūšys, pavyzdžiui, medjool, valgomos kaip švieži produktai, o senstant jos palaipsniui mažėja ir džiūna.
Visos datulių palmių dalys yra perdirbamos ir panaudojamos, pavyzdžiui jų kamienas aprūpina mediena; lapai teikia medžiagą dėžėms ir baldams, o sėklos kartais sumalamos ir naudojamos kaip pašaras. Iš vaisių gaunamas sirupas, alkoholis, actas ir stiprūs gėrimai. Sultys taip pat naudojamos kaip gėrimas, tiek šviežias, tiek fermentuotas, tačiau kadangi datulių palmės esensija yra itin koncentruota, gali sužaloti odą, todėl sultims naudojami tik tie medžiai, kurie duoda mažai vaisių.
Datulės gali būti valgomos kaip sveikas užkandis, pagardas košėms, salotoms ar kepiniams. Tai yra natūralaus cukraus šaltinis.
